Tadžikų pasakos

You are currently browsing the archive for the Tadžikų pasakos category.

Seniai, labai seniai gyveno pasaulyje padišachas. Kartą jis išėjo į rūmų sodą ir mato – pešasi du žvirbliai. Kai prie jo priėjo viziriai ir mulos, padišachas jų paklausė:
–    Rytą mačiau pešantis du žvirblius. Sakykite man, ką tai galėtų reikšti?
Skaityti toliau.. »

Gairės: , , ,

Seniai, labai seniai gyveno vienas senukas. Jis turėjo ne­dorą sūnų. Senuko kieme augo medžiai, o atokiau kampe buvo duobė. Kartą senukas išėjo į kiemą ir staiga mato, kaip iš duo­bės kiša galvą drakonas. Drakonas nieko pikta jam nedarė, ir senukas pagalvojo: „Kad jis toks geras, reikia su juo susibičiu­liauti.”
Skaityti toliau.. »

Gairės: , , ,

Kadai kadės Čine gyveno vienas padišachas. Ilgai jis netu­rėjo sūnaus. Pagaliau jo žmona pagimdė berniuką. Pasikvietė padišachas astrologus ir įsakė:
–    Sudarykite horoskopą ir išpranašaukite, koks bus mano sūnaus Farchado likimas.
Skaityti toliau.. »

Gairės: , , ,

Kartą gyveno moteriškė su šešiais sūnumis. Jie buvo tokie pavargėliai, kad net vandens neturėjo sočiai atsigerti. Vieną die­ną ji sako sūnums:
—    Argi taip visą amžių ir badausime? Ruoškitės, einam į ko­kį miestą. Gal ten atrasime savo laimę.
Skaityti toliau.. »

Gairės: , ,

Kartą gyveno pasaulyje purplelis ir lapė. Vieną dieną purp­lelis išėjo iš namų maisto ieškoti. Lapė irgi išėjo. Ji buvo alka­na. Pamatė purplelį, ir jai ėmė seilės varvėti. Pradėjo ji pama­žu sėlinti paskui purplelį ir nuėjo iki pat jo namų. Mato, purp­lelio namai pačioje aukšto medžio viršūnėje, o tenai tupi du jaunikliai. Paukštyčiai dar nė neskraido. Lapė atsistojo po me­džiu Skaityti toliau.. »

Gairės: , , ,

Kartą šuo ir katė dėl kaulo susipešė. Katė sako šuniui:
—    Pakentėk mažumėlę! Šit susirgs bajaus arklys ir nugaiš, tada sočiai mėsos prisikirsi, ir kaulų bus iki valiai.
Skaityti toliau.. »

Gairės: , , ,

Kartą gyveno lapė. Sykį ji įlindo į sodą, pilną pilnutėlį vai­sių. Ir įniko ji ten lankytis kas naktį, prisipringdavo saldžių vy­nuogių, nuvirsdavo miegoti ant minkštos žolės ir išeidavo tik švintant.
Skaityti toliau.. »

Gairės: , , , ,

Senų senovėje toks žmogelis gyvenęs. Jis turėjo porą jau­čių ir asilą. Rytais žmogelis, uždėjęs ant asilo maišelį grūdų, varydavo jį su jaučiais į lauką. Ten jis arė žemę ir sėjo kvie­čius. Kartą vakare, baigus darbą, vienas jautis atsigręžė į asilą, ramiai gulintį ant žemės, ir sako:
Skaityti toliau.. »

Gairės: , ,

Kartą lapė, vėžlys ir skruzdėlė sumanė drauge keliauti. Išei­na jie į kelią, eina eina ir mato — pribarstyta sorų. Sustojo visi trys ir galvoja: ,,Ką daryti su tais grūdais?” Pirmiausia su­galvojo lapė:
Skaityti toliau.. »

Gairės: , , ,

Kitą kartą pasaulyje gyveno kikilis. Susisuko lizdą medyje ir išperėjo vaikelius.
Sykį prie to medžio priėjo dramblys ir ėmė trintis. Medis sudrebėjo, kikilio lizdas suiro, mažyčiai paukšteliai iškrito ir užsimušė.
Skaityti toliau.. »

Gairės: , ,

Kadai kadės gyveno lapė. Jos niekas nepersekiojo: vogė kišlakuose paukščius ir mito jais. Bet štai paseno lapė, naktimis bėgioti medžioklėn nebeįstengė, ir teko jai griebtis gudrybės ir klastos.
Skaityti toliau.. »

Gairės: , , ,

Gyveno kartą toks žmogus. Turėjo jis katiną. Priprato tas katinas vagiliauti ir sykį nudžiovė šeimininkui gabalą mėsos. Pamatė žmogus, kad katinas ryja kampe mėsą, ir davė jam py­los.
Supyko katinas ir pabėgo. Nuėjo pas liūtą, žvėrių padišachą, ir skundžiasi:
Skaityti toliau.. »

Gairės: , ,

Seniai, labai seniai gyveno uodas. Kartą jis nutūpė į kryklės krūmą, ir įsisegė jam spyglys. Tupi uodas ir verkia. Eina pro šalį ožka. Uodas ir sako jai:
—    Ožkele, suėsk spyglį, jis man duria.
Skaityti toliau.. »

Gairės: , ,