Seniai, labai seniai, gal prieš dešimt metų, o gal ir prieš savaitę vienoje karalystėje už jūrų marių ir stebuklingo miško, gyveno labai miela mergytė vardu Onutė.
Mergaitė Onutė laaaaaabai mėgo saldanius, tačiau visiškai nemėgo valytis dantukų, todėl į jos burnytę atsikraustė kucikai su meru Adoflu ir spec pajėgų vadu Plaukuočiu priešakyje.
Kucikai – maži smagūs padarėliai, jie visiškai nekenksmingi, kol jų neprisirenka labai daug, o kadangi mergaitė Onutė ilgai nesivalė dantukų jos burnytėje prisirinko laaaaaaaaaaaaaaabai daug.
Saldainiai kucikams – pati geriausia statybos medžiaga, o guminukai, žele arba karamelė yra geriausi iš geriausių. Iš jų ir traškučių gabaliukų ir kokakolos pastatyti kucikų miestai atlaikydavo net dantų šepetuko ataką! Ką ten dantų šepetuko – net dantų gydytoja turėjo gerokai pavargti kol atkrapštė mero Zuokulo rotušę nuo mergaitės Katrytės dantuko. (Bent jau tarp kuciukų sklido tokios legendos)
Skaityti toliau.. »
Gairės: Autorius Pasakorius.lt, kucikų pasaulis, Pasakoriaus pasakos, pasakos apie kucikus
Seniai, labai seniai, gal prieš dešimt metų, o gal ir prieš savaitę vienoje karalystėje už jūrų marių ir stebuklingo miško, gyveno labai miela mergytė Onutė.
Mergaitė Onutė laaaaaabai mėgo saldanius, tačiau visiškai nemėgo valytis dantukų, todėl į jos burnytę atsikraustė kucikai su meru Adoflu ir spec pajėgų vadu Plaukuočiu priešakyje.
Kucikai – maži smagūs padarėliai. Jie visiškai nekenksmingi, kol jų neprisirenka labai daug, o kadangi mergaitė Onutė ilgai nesivalė dantukų jos burnytėje prisirinko laaaaaaaaaaaaaabai daug.
Vieną gražų, saulėtą, vasaros pavakarį, mergaitė Onutė namie surado mamos saldainių slėptuvę ir kol mama buvo užsiėmusi, ji gerokai pasmaližiavo – suvalgė beveik visus slėptuvėje buvusius saldainius.
Skaityti toliau.. »
Gairės: Autorius Pasakorius.lt, Pasakoriaus pasakos, pasakos apie kucikus
Seniai, labai seniai, gal prieš dešimt metų, o gal ir prieš savaitę vienoje karalystėje už jūrų marių gyveno mergytė Onutė.
Labai graži mergaitė sveika, laiminga. Gyveno ji laimingoje šeimoje, turėjo Tėtį, mamą, sesutę ir daug žaisliukų. Visi ją labai mėgo, ir mielai su ja bendraudavo.
Tačiau vieną rytą atsitiko katastrofa! Kai Onutė nuėjo į darželį su ja niekas nebenorėjo šnekėtis. Su kuo tik Onutė pasisveikindavo visi nusisukdavo ir bėgdavo šalin. Onutė labai nusiminė…
O viskas buvo taip.
Skaityti toliau.. »
Gairės: Autorius Pasakorius.lt, kucikų pasaulis, Pasaka paie kucikus, Pasakoriaus pasakos
Buvo karalius ir turėjo tris dukteris: viena graži, kita gražesnė, o jauniausioji – gražiausia. Tėvas norėjo į Vilnių važiuoti tarnaitės – apsižiūrėti, kiaulėms apšerti, apsišluoti.
Jauniausioji duktė sako:
– Tėvai, nereikia man tų tarnaičių: aš pati apsižiūrėsiu. Kai važiuosi į Vilnių, parvežk man gyvų gėlių puokštę.
Išvažiavo karalius į Vilnių. Vienai nupirko šilko suknią, antrai nupirko skepetą brangią, o jauniausiajai dukteriai gyvų gėlių visame mieste niekur nerado.
Važiuoja namo per girią. Tik žiūri – šalia kelio tupi baltas vilkas, ant jo galvos – gyvų gėlių puokštė.
Karalius sako vežėjui:
– Lipk iš karietos, paimk tas gėles ir atnešk.
Bet vilkas prašneko:
Skaityti toliau.. »
Gairės: BALTAS VILKAS, ilgos pasakos, Iš Jono Basanavičiaus rinkinių vaikams paruošė Jonas Stukas, Lietuvių liaudies pasakos, nuotykių pasakos, pasakos apie karalius, pasakos apie princeses, Pasakos be smurto
Sykį vienas jaunas vyrukas, gerai išsimokęs dailidės amato, užsigeidė keliauti po pasaulį. Kelias dienas ėjęs, sutiko vieną žmogų, einantį tuo pačiu keliu, ir dabar juodu ėjo drauge, kad abiem laikas ne taip prailgtų. Pakeliui tas žmogus dailidei prisipažino, kad jis Perkūnas esąs. Taip eidami, antrą dieną sutiko dar vieną keliauninką, o tas sakėsi esąs velnias.
Dabar jie ėjo visi trys ir atkako į didelę girią, kurioje daug visokių žvėrių buvo. Jie nieko neturėjo valgyti, tai velnias sako:
– Aš esu stiprus ir greitas, tuojau parnešiu mėsos ir duonos ir šiaip ko dar reikės.
Skaityti toliau.. »
Gairės: DAILIDĖ, ilgos pasakos, Lietuvių liaudies pasakos, nuotykių pasakos, PERKŪNAS IR VELNIAS, Smurto lygis: raudonkepuraitė
Gyveno seniau tarp miškų devyni broliai ir viena sesuo. Po kiek laiko sesuo ištekėjo toli už vyro. Tenai pagyvenus, labai pasiilgo savo brolių ir sumanė vieną kartą važiuoti pas juos kieminėti. Prisikepė bandelių, visiems devyniems broliams po vieną. Paskui įsidėjo verpstę ir devynis kuodelius linų, ketindama viešnagėje suverpti ir išausti kiekvienam broliu po marškinius.Viską susitaisius, sėdo ir išvažiavo. Bevažiuodama per didelę girią, sutiko devyngalvį velnią.Tas jai sako: Skaityti toliau.. »
Gairės: DEVYNIABROLĖ, Lietuvių liaudies pasakos, Smurto lygis: blogiau nei raudonkepuraitė, vidutinio ilgio pasakos
Prieš daug daug metų buvo karalius. Jis turėjo vienturtę dukterį ir niekam kitam nenorėjo jos duoti į pačias, kaip tik tam, kas tris sunkius darbus atliks,
nors tas būtų ir prasčiausias elgeta. Daug kas bandė karalaitę laimėti, bet nė vienas netesėjo.
Skaityti toliau.. »
Gairės: Iš Jono Basanavičiaus rinkinių vaikams paruošė Jonas Stukas, Lietuvių liaudies pasakos, pasakos apie gyvenimą, pasakos apie karalius, ŠIMTAS ZUIKUČIŲ, Smurto lygis: be smurto, vidutinio ilgio pasakos
Gyveno kitąsyk ant marių kranto turtingas bajoras ir turėjo labai gražią moterį sau už pačią, nuo kurios susilaukė dviejų gražių vaikelių, Jonuko ir Onutės. Neilgai pagyvenus, jo moteris mirė, ir bajoras,
Skaityti toliau.. »
Gairės: JONUKAS IR ONUTE, Lietuvių liaudies pasakos, paruošė: Jonas Stukas, pasakos apie gyvenimą, Smurto lygis: blogiau nei raudonkepuraitė, Surinko: Jonas Basanavičius, vidutinio ilgio pasakos
Kitą kartą gyveno senukas ir senutė, jie turėjo tris vaikelius. Senukai buvo labai neturtingi, dažnai pristigdavo net duonos pavalgyti. Vienas vaikelis
prašė tėvo, kad leistų jį pas žmones tarnauti, duonelės
pasiieškoti. Tėvas sako:
– Eik.
Vaikas ėjo, ėjo, priėjo girią ir sutiko tokį senelį.
Skaityti toliau.. »
Gairės: AVINĖLIS IR LAZDA, ilgos pasakos, Lietuvių liaudies pasakos, pasakos apie brolius, pasakos apie stebuklus, Smurto lygis: raudonkepuraitė, STALELIS
Gal seniai, gal neseniai, tėveliams išmirus, liko pasauly vienas vaikužėlis. Vargšas būdamas ir niekur sau vietelės neturėdamas, susigalvojo į pasaulį keliauti, bene ras kur pastogėlę.
Kelionei našlaitėlis nieko daugiau neturėjo, kaip tik varškės ryšulėlį ir sūrelio kamputytį, o rankelėj – stiprią ąžuolinę lazdužę.
Bekeliaudamas rado nuvargusį paukštytužėlį, ant žemės gulintį kaip negyvą. Atšildyti norėdamas, įsikišo jį užantin ir eina. Priėjęs kalnužėlį, užlipo ant jo apsidairyti. Ten sutiko baisų milžiną, jį užmušti pasikėsinusį. Našlaitėlis savo lazduže į kojos pirštą milžinui bakstelėjo, ir tas ant vienos kojos šokinėti pradėjo, nesavu balsu šaukdamas.
Skaityti toliau.. »
Gairės: Lietuvių liaudies pasakos, NAŠLAITĖLIS IR MILŽINAS, nuotykių pasakos, pasakos apie milžinus, pasakos apie nuotykius, Smurto lygis: raudonkepuraitė, trumpos pasakos
Buvo karalius, Domertas vardu, jis turėjo sūnų Domertą. Kad suvažiuoja karaliai, giriasi viens kareiviais, kits ten pinigais, kits žirgais, ale kad nors viens pasigirtų su žirgu, kurs turėtų dvi galvi ir dvi vuodegi! O tėvas jo Domertas klausė, kur yr toks žirgas, kad turėtų dvi galvi ir dvi vuodegi. Sūnus sako:
– Aš žinau: yra devintoj karalystėj toks žirgas – smakas jodo ant jo. Tėvas:
Skaityti toliau.. »
Gairės: DVIGALVIS IR DVIUODEGIS ŽIRGAS, ilgos pasakos, Lietuvių liaudies pasakos, pasakos apie drakonus, pasakos apie nuotykius, pasakos apie smakus, Smurto lygis: blogiau nei raudonkepuraitė
Paupy buvo trobelė, joje gyveno senelis ir senelė; nieko jie daugiau neturėjo, tik vieną kalytę. Vasarą senelis su senele žuvaudavo, žiemą senelis blizgiaudavo, senelė namie verpdavo.
Vieną kartą senelis, sugrįžęs iš žūklės, rado gimusius du sūnus.
Nudžiugo senelis ir sako:
– Užauklėsim sūnelius, bus medinčiai!
Skaityti toliau.. »
Gairės: APIE DU PANAŠIUS BROLIUS, ilgos pasakos, pasakos apie brolius, pasakos apie gyvūnus, pasakos apie karalius, Smurto lygis: raudonkepuraitė