rytietiškos pasakos

You are currently browsing articles tagged rytietiškos pasakos.

Pasaulyje esama daug tinginių, bet nėra nė vieno bent kiek panašaus į Tinginį Achmedą. Achmedas buvo didžiausias tin­ginys pasaulyje, niekas negalėjo su juo lygintis tinginyste. Musų Achmedas tik sėdėjo kiauras dienas ir niekad nieko neveikė. Jis buvo vienturtis motinos sūnus, jo tėvas ir broliai buvo mirę. Motina tenkino visas sūnaus užgaidas, kaip įmanydama jį Skaityti toliau.. »

Gairės: , , , , , , ,

Tais pat laikais gyveno žvirblis, kuris kas dieną svečiuodavosi pas vieną paukščių karalių. Ir užsibūdavo pas jį labai ilgai — atskrisdavo pirmu­tinis, o išskrisdavo paskutinis.
Kartą viename aukštame kalne susirinko galybė paukščių ir pradėjo tokią kalbą:
Skaityti toliau.. »

Gairės: , , ,

Gyveno pas vieną žmogų pelė ir žebenkštis. O tas žmogus buvo vargšas. Kartą pasiligojo to žmogaus draugas, o kad gydytojas liepė jam vaduo­tis nuo ligos lukštentais sezamais, davė anam saiką sezamų ir paprašė išlukštenti. Tasai vargšas nunešė sezamus pačiai ir liepė jai padaryti, ko prašyta, o ši išlukšteno grūdus ir supylė juos į krūvą.
Skaityti toliau.. »

Gairės: , , ,

Gal taip buvo, gal ir nebuvo, bet žmonės taip pasakoja. Tais laikais, kai dar kupranugariai žinias nešiojo, o blusos kir­pėjais tarnavo, vienas karalius turėjęs tris dukteris. Tikros gra­žuolės buvo. Trys pumpurai ant vienos šakelės. Kas jas matė — užkąsdavo žadą iš nustebimo. Grožio joms pavydėjo rožės, jų kalbos — lakštingalos. Tėvai bijojo Skaityti toliau.. »

Gairės: , ,

(D i v a s — fantastinė būtybė, piktoji dvasia, labai paplitęs personažas Rytų tautosakoje.)

Gal taip buvo, gal ir ne, juk alacho vergų daug… Kadaise, neatmenamais laikais, kada senoje pirtyje džinai(Džinas — Artimųjų Rytų tautosakoje — piktoji dvasia) ietis mėtė, gyveno vienas senis, pramintas Naldžiu. Gal dėl to, kad jį išpenėjo dora motina, jis į burną neėmė nieko, kas buvo Skaityti toliau.. »

Gairės: , , ,