Jaučio trobelė

Buvo storas
Bajoras
Garbiniuota barzda.
Vaikštinėjo
Bajoras
Su gumbuota lazda.
___________________
Vaikštinėjo po orą
Dvaro ponas puikus,
O pas poną bajorą
Jautis arė laukus.
___________________
Jautis kratinio kūlį
Tepaprašė tiktai,—
Ponas jautį prikūlė
Ir pagrasė piktai:
___________________
— Nepatinka dirvonai,
Tai į puotą kviečiu.
Sudoros tave ponai
Ten už skobnių plačių.
___________________
Jautis poną pakratė,
Net pastiro barzda,
Ir į žemę taip metė,
Kad sulūžo lazda.
____________________
Bėga jautis kiek gali
Iš bajoro laukų
Ir sutinka gaidelį
Su kuoduočių pulku.
___________________
— Man, gaideli, įgriso
Pono duona sunki.
Aš trobelę statysiu,—
Gal ir tu sutinki?
____________________
— Kam gi trobą statytis?
Tu supraski mane:
Šiltos pono vištidės,
Daugel miežių svirne.
____________________
Brenda jautis per upę
Nerangia žingine.
Žiūri — žąsinas tupi
Prie upelio klane.
____________________
— Kurgi dūlini, jauti,
Taip vėlai vakare?
— Nusibodo vergauti
Pikto pono dvare.
____________________
Aš trobelę statysiu.
Gal ir tu sutinki?
Kai šienu apkamšysiu,
Bus trobelė jauki.
____________________
— Ne, lik sveikas, jauteli,
Aš gyvent negaliu
Be maurelio, be žalio,
Be kvakučių varlių.
____________________
Gausiu aš, girgitonas,
Avižėlių baltų
Ir gyvensiu kaip ponas
Su žąselėm kartu.
____________________
Eina jautis nuo kalno.
Rudenėja laukai.
Mato, aviną gano
Dvaro skerdžiaus vaikai.
____________________
Jautis avino klausia,
Kaip jį ponas šerias:
— Man atrodo, geriausia
Mudviem trobą suręst.
____________________
— Trobą? — Avinas žiuri,
Nesupratęs kalbos.—
Tam, kas kailinius turi,
Nebereikia trobos.
____________________
Man bus šilta ir žiemą
Su storais kailiniais.
Sau mekensiu po kiemą
Su ėriukais švelniais.
____________________
Kvietė jautis ir ožį
Bėgt nuo pono globos.
Ir ožys jam išdrožė:
— Man nereikia trobos!
_____________________
Kur nugraušiu skiepelį,
Kur pakrimsiu šaknų,
Atsigersiu upely…
Na, ir taip gyvenu.
_____________________
Takeliu pro malūną
Jautis slenka — vos vos…
Žiūri — katinas tūno
Prie pelytės olos.
_____________________
— Katin patin rainasis,
Ko murksai tu lauke?
– Gal ir tu poną mesi
Ir keliausi drauge?
_____________________
— Neisiu,— katinas niurna,
Pats, dviragi, žinai,
Nors ir ponas pikčiurna,
Bet puotauja dažnai.
_____________________
O jau aš prie virtuvės
Ištvermingai budžiu,
Nučiumpu iš keptuvės
Aš kulšelių gardžių…
_____________________
— Katin patin rainuotas,
Vagiliaut negražu.
Išvanos tave šluotos
Pelenuotu ražu.
_____________________
Jaučiui regis — kiekvienas
Laukia pono globos.
— Ką darysi, aš vienas
Eisiu ręsti trobos!
_____________________
Jau žemė gruodėjo,
Jau buvo pašalę,
Kai jautis pradėjo
Statyti trobelę.
_____________________
Vai plušo, vai dirbo,
Jėgų negailėjo.
Ir molio, ir virbų
Trobelei reikėjo.
_____________________
Pats akmenis mušė
Ir kelmus išrovė.
Pats eglę ir pušį
Ir kirto, ir pjovė.
_____________________
Kai akmenis rito,
Net ragas nulūžo.
Čia balkis nukrito,
Ten stiklas sudužo.
_____________________
Jis balkį atstatė
Ir stiklą įdėjo,
Ir pats nepamatė,
Kaip vilkas atėjo.
_____________________
— Ir paikas tu, jauti,
Kad lūšną stataisi.
— O tu, savanaudi,
Be darbo bastaisi?
_____________________
Štai ėmęs padėtum,
Trobelė pakiltų,
O žiemą sėdėtum
Ant priekrosnio šilto.
_____________________
— Nereikia man, jauti,
Trobelės nė svirno,
Lengviau man papjauti
Kur avį, kur stirną.
_____________________
Ūch! Jautis be juoko
Ant vilko supyko
Ir, stvėręsis kuoko,
Įniršęs suriko:
_____________________
— Dar tyčiotis drįsi,
Tu girių tirone!
Tuojau suvarysiu
Ragus į pašonę!
_____________________
— Ū! — vilkas sustūgęs
Dantim sučeksėjo,
Bet, jaučio pabūgęs,
Į mišką nuėjo.
_____________________
Jau sukosi snaigės
Po lauką, po kelią,
Kai jautis ten baigė
Statyti trobelę.
_____________________
Jau trobelė pastatyta,
Jau trobelė.įrengta.
Ir kūleliais apkamšyta,
Ir paparčiais uždengta.
_____________________
Pasistatė pagal ūgį
Trobą rąstų apskritų
Ir sukrovė šieno kūgį,
Dešimt kupetų šiaudų.
_____________________
Jaučio skobnios ąžuolinės,
Ąžuoliniai ir suolai.
Stovi keturios statinės,
O statinėse — pelai.
_____________________
Tvoros pyška, speigas šaudo.
Straksi šarka alkana,
O tą šarką vilkas gaudo,—
Nepagauna, ir gana.
_____________________
Brenda vilkas ligi kelių
Per pusnynus, per gilius…
Ieško pėdsakų kiškelio,
Šaltis krečia kaulelius.
_____________________
Staugia vilkas ant pusnyne
Balto sniego sūkury.
Stauk, vilkeli, prisiminęs
Jaučio trobą pagiry.
_____________________
Kas čia daros, kas čia daros
Ūžia, dunda visas dvaras.
Ponas kelia šaunią puotą,
Pjauna gaidį pentinuotą.
_____________________
O gaidelis: — Kakaryko! —
Ant kartelės tik suriko,
Pasipustė
Pentinus
Ir nušustė
Pro tarnus.
_____________________
Lekia vargšas per pusnyną,
Kiek pentinai įkabina.
Gena tūkstantis šunų,
Lipa gaidžiui ant kulnų.
_____________________
Vėjas ėmė sniegą pusti,
Gaidžio pėdsakus užpustė.
Šunys gaidžio nepagavo
Ir nuo pono lupti gavo.
_____________________
Kapnojas per girią
Vargšelis gaidys.
Plunksnelės pastirę,
Ir dreba širdis.
_____________________
Jau snapas nušalo,
Kojelių nejaučia,
Karoliai pabalo,
O pūgos vis siaučia.
_____________________
Gaidelis pamėlęs:
Gal vilkas užklupt?
Staiga riešutėlis
Po kojomis — pupt!
_____________________
Gaidys nusigando
Ir plast ant šakos.
Gal ponas ten brenda
Pėdom iš paskos?!
_____________________
Ir ponas, ir vilkas
Baugino gaidelį,
O vakaras pilkas
Jau apgaubė šalį.
_____________________
Gaidelis, sulesęs
Šermukšnio uogelę,
Vėl taisos nedrąsiai
Į tolimą kelią.
_____________________
Raibasis gaidelis
Namų pasigedo:
Sušalęs, išbalęs
Trobelę surado.
_____________________
Stovėjo prie šilo
Ten jaučio namelis.
Iš kamino kilo
Toks šiltas dūmelis.
_____________________
Gaidelis nusprendė
Nakvynės prašyti
Ir koja pabandė
Langelį krapštyti.
_____________________
Snapu į langelį
Pabeldė gaidys:
— Įleiski, jauteli,
Sušalo širdis!
_____________________
— O kas gi tu būsi?
— Gaidelis iš dvaro! —
Ir jautis rambusis
Duris atidaro.
_____________________
— Koks speigas, koks oras…
Priglauskite, jauti…
Nedoras
Bajoras
Norėjo papjauti.
_____________________
— Matai,— kalba jautis,—
Sakiau — bus blogai.
Su juo bičiuliautis
Tegali vilkai.
_____________________
Gaidelis Raudonis
Ir jautis kartu
Gyvena be ponų,
Suktų ir piktų.
_____________________
Kas čia daros, kas čia daros?
Užia, dunda visas dvaras.
Ponas kelia šaunią puotą,
Pjauna žąsiną pūkuotą.
_____________________
— Oi vargeli, varge mano! —
Žąsinėlis sugageno,
Nėrė tarnui pro skvernus.
— Girgt! — ir išskėtė sparnus.
_____________________
Lekia žąsinas, plasnoja
Ir pasispiria dar koja.
Gena tūkstantis šunų,
Lipa tiesiai ant kulnų.
_____________________
Vėjas ėmė sniegą pūsti,
Pėdas žąsino užpustė,
Šunys bėglio nepagavo
Ir nuo pono rykščių gavo.
_____________________
Ai, žemelė balta,
Lyg balčiausia žąsis!
Ai, žiemužė šalta,
Lyg bajoro rūsys!
_____________________
Žąsinėlis sniegu
Brenda, girgsi: — Gir gar!
Pasprukau iš nagų,
Kur bedingsiu dabar?
_____________________
Šąla snapas platus,
Brenda basas visai.
Jei turėtų batus,
Tai apsiautų jisai.
_____________________
Nukrypavo sniegu
Prie upelės krantų.
Žąsinėliui baugu:
Kiek ten lapės pėdų!
_____________________
Surakinta upelė
Storu šaltu ledu.
Šaltinėlio širdelė
Vos bevirpa — gūdu!
_____________________
Atsigėrė vargšelis
Iš šaltinio skaidraus
Ir nuėjo sušalęs.
Kas gi šaltį sudraus?
_____________________
Kur balti dobiliukai,
Kur upeliai greiti?
Krinta šerkšno perliukai,
Ne žiedeliai balti.
_____________________
Žąsinėlis tapnoja.
Gūdžiai ošia giria.
Vargšas perbrido gojų
Tik vėlai vakare.
_____________________
Žiūri — stūkso pirkutė,
Žiburiukas joje
Mirksi tartum akutė
Gilioje dauboje.
_____________________
Žąsinėlis pabeldė
Ir prašneko balsu.
— Įsileiskite! — meldė.—
Aš iš dvaro esu.
_____________________
Atpažino jį jautis,
Atpažino gaidys
Ir nuėjo atšauti
Girgitonui duris.
_____________________
— Gir gar gar! — girgitonas
Be žąselių baltų.—
Oi, kaip vijosi ponas
Su tijūnais kartu.
_____________________
Neužmiršiu, kol mirsiu,
Pikto pono skriaudos
Ir dvarų nebegirsiu
Niekados, niekados!
_____________________
Jaučio pirkioj gyvena
Trys bičiuliai geri.
Jautis krosnį kūrena —
Bus jaukiau kambary.
_____________________
Kas čia daros, kas čia daros?
Užia, dunda visas dvaras.
Ponas kelia šaunią puotą,
Kerpa aviną gauruotą.
_____________________
Avinas tik pasikratė
Ir kirpėjus žemėn metė,
Pasipustė
Sau nagus
Ir nušustė
Per sniegus.
_____________________
Bėga avinas ir plūsta:
— Pusė kirpta, pusė skusta!
Gena tūkstantis šunų,
Lipa tiesiai ant kulnų.
_____________________
Vėjas ėmė sniegą pūsti,
Pėdas avino užpustė.
Šunys bėglio nepagavo,
Tik lazdų nuo pono gavo.
_____________________
Švilpia vėjai gūdūs,
Baltos pūgos skrenda,
Avinas nuliūdęs
Per pusnynus brenda.
_____________________
Šąla plikas šonas
Ir viena kojelė.
Tik žiaurusis ponas
Taip kankinti gali.
_____________________
Iš nusiminimo
Avinas subliovė.
Žiūri — tarp kirtimų
Piktas vilkas stovi.
_____________________
Vilkas balsą kelia:
— Aš tave surysiu!
Iš ragų dūdelę
Sau pasidarysiu.
_____________________
Kai tave sukrimsiu,
Sėsiu kur po uosiu
Ir linksmai tarp kimšų
Dūdele dūduosiu.
_____________________
Avinas nelaukė,
Dūmė kiek begali.
Žiūri — gi palaukė!
Pagiry — trobelė.
_____________________
Avinas uždusęs
Prašės kaip išmanė:
— Įsileisk, brangusis,
Aviną garbanį.
_____________________
Niekados negrįšiu
Pas nelemtą poną.
Kažin ar pagysiu,
Skauda pliką šoną!
_____________________
Jautis jam pasiūlė
Šieno krežį pilną:
— Valgyki, bičiuli,
Kol ataugs tau vilna!
_____________________
Žąsinas gageno,
O gaidys giedojo,
Ir visi gyveno
Pirkioj be pavojų.
_____________________
Kas čia daros, kas čia daros?
Užia, dunda visas dvaras.
Ponas kelia šaunią puotą,
Pjauna ožį kaltūnuotą.
_____________________
Tas ožys tarnam pro petį
Drykt padrykt — ir tiek jį matė…
Tarno saujoje barzda,
Pono rankoje lazda.
_____________________
Ožiui barzdą jie nurovė,
Bet ožys miškan išmovė.
Gena tūkstantis šunų,
Lipa ožiui ant kulnų.
_____________________
Vėjas sniegą ėmė pusti,
Ožio pėdsakus užpustė.
Šunys ožio nepačiupo,
Piktas ponas juos prilupo.
_____________________
Kas, vai kas aprašys,
Kaip sunku be namų!
Eina liūdnas ožys —
Neramu, neramu.
_____________________
— Kaip nesmerkti skriaudos
Dvaro ponų žiaurių?..
Nei barzdos,
Nei lazdos
Nuo vilkų neturiu.
_____________________
Kur nueisiu ašai,
Kas atvers man duris?
Apledėję beržai,
Pučia vėjas šiaurys.
_____________________

Niekada, niekada
Ši skriauda neužgis.
Ir prisiekė barzda
Ponui keršyt ožys.
_____________________

Per girias, per niūrias,
Brenda, ilsta visai…
Ak, nejaugi neras
Nė kūtelės jisai?
_____________________

Pagaliau pagirys,
Ir mėnulis lauke…
Įžiūrėjo ožys —
Dunkso gunkso pirkia.
_____________________

Dun dun dun!
Dun dun dun! —
Rageliu nageliu:
— Įsileiskit vidun,
Po šiaudų stogeliu.
_____________________

Įsileido draugai,
Ir gyveno penki —
Užpustyti langai,
Bet trobelė jauki.
_____________________

Kas čia daros, kas čia daros?
Užia, dunda visas dvaras.
Ponas kelia šaunią puotą,
Kepa žuvį pelekuotą.
_____________________

Privažiavo daugel ponų,
Kunigaikščių ir baronų.
Povo plunksnos už kepurių,
O veidai balti kaip sūrių…
_____________________

O tarnų! Pilna virtuvė!
Kepa, varto marių žuvį.
Ir Rainys ant „pečenyko”
Jau keptos žuvelės tyko.
_____________________

Šurkus murkus žuvį čiupo,
Bet tarnai staiga užklupo.
Pasigavę ūsą peša
Ir pas poną Rainį neša.
_____________________

Ponas rėkia: — Še tau, pani,
Vogt pelėgrauža sumanė!
Girnas po kaklu parišti
Ir į eketę įkišti!
_____________________

Vienas tarnas Rainį neša,
Kitas tarnas ūsą peša,
Trečias — eketę jau kerta,
O Rainys kad šoks iš karto –
_____________________

Pasipustė
Sau nagus
Ir nušustė
Per sniegus.
Gena tūkstantis šunų,
Lipa Rainiui ant kulnų.
_____________________

Vėjas ėmė sniegą pūsti,
Rainio pėdsakus užpustė.
Šunys Rainio nepagavo,
Vėl nuo pono lupti gavo.
_____________________

Ne, tai ne keliautojas
Brenda per pusnis,—
Slenka vagiliautojas
Katinas Rainys.
_____________________

Vagiliauti pratinos
Rūmuos per balius.
Šniukštinėja katinas
Paukščių lizdelius.
_____________________

Jaučio pirkioj šnekasi
Gyvulių svita.
Į langelį plakasi
Zylė sužeista:
_____________________

— Įsileiskit! Šliaužioja
Katinas žvairys,
Sparną man išlaužė jau
Tas baisus žvėris.
_____________________

Nesigaili niekieno
Nekaltų lizdų:
Dagiliukų, sniegenų,
Zylių ir strazdų.
_____________________

Gydo zylę raišąją
Daktaras — gaidys
Ir sparnelį raišioja:
— Ne verkšlenk, sugis…
_____________________

Atsibastęs katinas
Beldžiasi: — Dun dun! —
Laižo savo letenas,
Prašosi vidun.
_____________________

— Na, užteks tau šliaužioti,
Katine Rainy!
Gal sparnelių laužyti
Zylei ateini?
_____________________

Mes neįsileisime
Į namus vagies.
Mes tave nuteisime,
Kad blogai elgies.
_____________________

Jautį katinas pažino
Ir kerėpla pavadino:
— Na, palauk tu, skėstaragi,
Paminėsi pono vagį!
_____________________

Baisiai katinas supyko,
Jaučio įnamius paliko
Ir, nukūręs į miškus,
Vėl medžioja paukščiukus.
_____________________

Ugi žiūri — styro vilkas,
Snukis rudas, kailis pilkas,
Žėri akys lyg žarijos.
Miaukia katinas ir bijos.
_____________________

— Katin patin, šurkau murkai
Tuoj pusny tave suniurkau!
Ko bastaisi pagiry,
Ar pastogės neturi?!
_____________________

— Nežudyk manęs, kaimyne,
Tau pranešiu gerą žinią.
Netoli gyvena jautis,
Toks kerėpla savanaudis.
_____________________

Jeigu nori jautį pjauti,
Aš galiu tau patarnauti.
Eik prie durų ir prašykis,
Pasipjausi — bus laimikis!
_____________________

— Šurkau niurkau, nieko gero:
Jautis durų neatdaro,
O pro langą lįst baugu,
Gal nudurt smailu ragu.
_____________________

Aš jau kartą ten buvau,
Kaip mokėjau melavau,
Bet iš kailio jis pažino
Ir duris užsikabino.
_____________________

— Tu ėriuką pasigauk
Ir kailiuką jo numauk.
Į kailiuką pats įlįsi
Ir trobon įsiprašysi.
_____________________

Vilkas šypsos: — Sutinku!
Aš avies ieškot slenku.
Tu už gerą žodį gausi
Vakarienei jaučio ausį…
_____________________

Vilkas avį tuoj pačiupo,
Greitai kailinius nulupo,
Pats jos kailiais apsimovė
Ir prie jaučio durų stovi.
_____________________

— Jauteli, jauteli,
Atverki duris.
Kojelės nušalę…
Toks vėjas šiaurys!

_____________________

— O kas gi tu busi?
— Avelė šur-burė! —
Ir jautis rambusis
Pro langą pažiūri.
_____________________

Ir mato sustirus
Trepsena avelė
– Įleiskime, vyrai,
Kur dings ji, vargšelė? ..
_____________________

Vos tiktai duris pravėrė,
Vilkas jautį tuoj ir stvėrė,
Įsikibo už ragų,
Dantys braška, net baugu.
_____________________

— Kakaryko! Kakaryko!
Pulkit kulkit užpuoliką! —
Kirto avinas, ožys,
Žnybo žąsinas šnypšlys.
_____________________

Kulia tartum spragilais.
Maišos vilkas su pelais.
Snapas žąsino įkaitęs,
Kur pačiumpa — kailis raitos.
_____________________

Mušė, pešė, laukan rito,
Kol avikailis nukrito.
Žiūri vyrai — tikras vilkas:
Snukis rudas, kailis pilkas.
_____________________

— Meskim laukan tą
bjaurybę! —
Ir visi kartu sukibę
Trenkė vilką ant pusnyno
Ir duris užsikabino.
_____________________

Guli vilkas kapliadantis.
Uodega tarytum pantis.
Kaulus gelia, dantys tirta.
Varna laukia, kad numirtų.
_____________________

Ir gajumas! Atsigaivė,
Pasipurtė, pasiraivė:
Skauda šoną, peršti kinką —
Bet į mišką dar nuslinko.
_____________________

O Rainys ant kalno miaukia
Ir sušalęs vilko laukia.
Pasitikęs meiliai klausia,
Ar palikęs jaučio ausį.
_____________________

— Aš parodysiu tau ausį!
Ką uždirbai, tą ir gausi! —
Vilkas perpykęs sustaugė,
Čiupo Rainį ir pasmaugė.
_____________________

Sėdi vilkas ir vaitoja,
Gelia dantį, skauda koją:
Nei pavyti, nei praryti —
Nebeliko kas daryti.
_____________________

Serga vilkas ir klejoja:
Ant avies į mišką joja…
Kitą rytą varnos rado
Vilką gulintį be žado.
_____________________

Jautis:
— Mū! Aš jautis! Aš dvylakis
O ragai ragai… lyg šakės!
Tą, kas pulti mus bandys,
Jaučio šakės užbadys.
_____________________

Gaidys:
— Kakaryko! Kakaryko!
Mes nebijom užpuoliko!
Tą, kas pulti mus bandys,
Užkaposiu aš, gaidys!
_____________________

Žąsinas
— Girgu gargu — girgitonas!
Kas man vilkas, kas man ponas
Kol gyvenome po vieną —
Ponas kepė mus kas dieną.
Girgu gargu! Gir gar gar!
Mes nebijom jo dabar.
_____________________

Avinas:
— Turim krežį šieno pilną,
Jau ataugo mano vilna.
Kas — ragu, kas — nagu!
Apsiginsim nuo vilkų!
_____________________

O ž y s
— Man žila barzda ataugo,
O ragai nuo priešų saugo.
Me ke ke! Me ke ke!
Tegyvuoja mūs pirkia!

Comments

comments

Gairės: , , ,

Atsakyti

Your email address will not be published.