Ežiukas karaliaus dukterį vedė

Buvo senis, neturėjo vaikų. Nuėjo jis į girią, rado ežiuką. Parsinešė jj namo. Tas ežiukas jam sako:
– Aš ginsiu kiaulę į girią ganyt. Senelis jam sako:
– Ką tu ginsi! Pats negali paeit greitai.
Bet jis išginė tą kiaulę į girią ir ganė trejus metus, neparginė namo. Ir ta kiaulė atvedė paršiukus, ir tie paršiukai atvedė dar po paršiukus, ir pasidarė labai didelis pulkas kiaulių.
Vieną kartą atėjo karininkas į girią medžiot, ir jis paklydo. Pamatė tas kiaules ir ėjo žiūrėt, kur tas piemuo, kuris gano tas kiaules. Pamatė pas vieną pušį ežiuką. Ir klausė jo:
– Kur tas piemuo, kuris gano tas kiaules? Ežiukas jam sako:
– Tai aš ganau tas kiaules. Karininkas jo klausia:
– Per kur išeit man lauk iš girios? Ežiukas jam sako:
– Jei duosi man savo dukterį, tai aš tave išvesiu iš girios. Jis sako:
– Tik mane išvesk – galėsi imt mano dukterį. Ežiukas jį išvedė iš girios ir nuėjo vėl pas savo kiaules.
Atėjo karaliaus sūnus medžiot, ir tas taip paklydo. Pamatė tas kiaules ir ėjo ieškot piemenies. Pamatė ežiuką pas pušį begulint. Ir klausė jo:
– Kur tas piemuo, kur gano šitas kiaules? Ežiukas sako:
– Tai aš ganau šitas kiaules.
Karaliaus sūnus jam sako:
– Ar neišvestum mane iš girios? Ežiukas jam sako:
– Jei duosi savo dukterj, tai išvesiu. Jis sako:
– Duosiu aš tau savo dukterį, tik tu mane išvesk iš girios. Ežiukas jį išvedė iš girios ir paleido.
Kitą dieną atėjo pats karalius į tą girią medžiot. Ir jis taip paklydo. Pamatė tas kiaules ir ėjo ieškot piemenies. Pamatė ežiuką pas pušį gulintį. Ir klausė jo:
– Ar negalėtum išvest mane iš girios? Ir ežiukas sakė:
– Jei duosi savo dukterį man, tai aš tave išvesiu. Karalius jam sakė:
– Aš galiu tau duot, tik tu mane išvesk iš girios.
Ežiukas išvedė jį iš girios ir paleido, o pats nuėjo pas savo kiaules. Ir jis parginė savo kiaules namo.
Pamatė senelis, kad ežiukas pargena namo tokį didelį pulką kiaulių. Suvarė į tvartą, bet dar netilpo. Suvarė į kitą tvartą ir uždarė. Senelis labai džiaugės, kad ežiukas taip daug kiaulių parvarė. Ir ežiukas jam sako:
–    Šerk man šitą gaidį, tai aš josiu pas mergą.
Senelis nušėrė tą gaidį, ir jis išjojo pas tą karininką. Sakė jam:
– Na, dabar duok man savo dukterį. Karininkas jam sakė:
– Kiek tau reikia pasogos?
– Karietą ir porą arklių, pilną karietą pinigų.
Tas karininkas pripylė pilną karietą pinigų, porą arklių pakin­kė ir užsodino ant tų pinigų dukterį. Ir važiuoja namo. Ežiukas jai sako:
–    Kad nori, tai gali eit pas savo tėvą, o kad nori, tai važiuok su manim.
Ta merga jam sako:
–    Aš eisiu pas savo tėvą.
Ir nuėjo ji pas savo tėvą. O ežiukas parvažiavo namo. Taip ir vėl nujojo pas kitą mergą, taip ir su ana atsiėjo. Trečią dieną nujojo pas trečią mergą. Nuėjo pas karalių ir sako:
– Dabar duok man savo dukterį už pačią. Karalius klausia jo:
– Kiek tu nori pasogos? Ežiukas sako:
– Pilną karietą pinigų ir porą arklių.
Davė karalius jam, ko jis norėjo. Ir važiavo namo. Parvažiavęs vedė ją ir gyveno gražiai labai daug metų. O senelis nusipirko dvarą ir daug lauko ir gyveno kaip ponas. Turėjo labai daug arklių ir jaučių, prisisamdė mergų, bernų, įsėjo savo laukus. Ir abudu gyveno su ežiuku ir po to numirė.

Comments

comments

Gairės: , , ,

Atsakyti

Your email address will not be published.