Vienas jaunikaitis išėjo po pasaulį keliauti.Vieną vakarą jis miške priėjo mažą lūšnelę. Lūšnelė buvo tuščia, tik didelė skrynia vidury stovėjo. Jaunikaitis buvo išalkęs ir tikėjosi ten ką rasti. Atidarė skrynią, o joje mažesnę, toje dar kitą. Paskutinė skrynelė buvo visai mažytė, ir joje buvo raštelis. O raidės buvo tiek jau išblukusios, jog keliauninkas tik vieną žodį tegalėjo išskaityti:
,.Tarnas”. Kai tik tą žodį perskaitė, kažkoks balsas ir paklausė:
–    Ko norite?
Jisai norįs minkšto patalo. Noras tuojau išsipildė. Kitą rytą ke­liauninkas vėl perskaitė: „Tarnas!”
–    Ko norite? – paklausė balsas.
Keliauninkas atsakė, kad norįs turėti pilį šalia artimiausio kara­liaus pilies. Tik kad ji būtų kur kas puošnesnė ir gražesnė. Karaliui nepatiko, kad priešais jo pilį kita atsirado, ir dar puošnesnė. Jis ir paskelbė karą naujajam karaliui. Senasis karalius surinko didelį ka­reivių pulką, o naujasis – tris kartus daugiau. Tai pamatęs, senasis karalius sako:
–    Ką čia kariausim, geriau gražiuoju susitarkim. Abudu paleido kareivių pulkus ir sutarė taiką.
Karalius turėjo gražią dukterį, tačiau niekas nedrįso jai pirštis. Vieną dieną keliauninkas pašaukė tarną. Tarnas atsiliepė. Keliaunin­kas jam liepė iš karaliaus pilies atnešti karalaitę su visa lova, tik kad ji nepabustų. Kitą rytą liepia karalaitę atgal nugabenti. Tada keliauninkas nuėjo karalaitei pasipiršti. Karalius labai prasidžiugo ir pažadėjo dukrą. Gražias vestuves iškėlė. Po vestuvių naujasis ka­ralius su pačia labai laimingai gyveno, bet va kartą ateina tasai tarnas ir sako:
–    Visą laiką aš tau tarnavau. Visus tavo norus pildžiau, o dabar ir aš noriu tave kai ko paprašyti.
Jaunikaitis paklausė, ko jis norįs. Tarnas pasakė, kad norįs gauti tą raštelį, kur buvo skrynelėje. Ak taip! Na gerai, tegul pasiimąs tą raštelį. Tarnas pasiėmė.
Naktį keliauninkas pabudo visas sustiręs nuo šalčio. Stebisi, kad pilyje galį būti taip šalta. Ir karalienė pabudo ir stebisi, kad guli ne pilyje, o senoje miško lūšnelėje. Tada keliauninkas ir sako karalienei:
–    Eik pas savo tėvus, nes tu pratusi turtingai gyventi, o aš liksiu kaip buvęs.
Ir taip juodu išsiskyrė kas sau.

Comments

comments